2022 m. gruodžio 7 d. Lietuvos kultūros taryba paskelbė gruodžio 2 d. priimtą sprendimą dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamos programos „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ projektų dalinio finansavimo 2023 metams. Nuoširdžiai džiaugiamės keturių Vilniaus etninės kultūros centro projektų sėkme ir esame dėkingi už skirtą dalinį finansavimą etnokultūrinio ugdymo leidiniams bei pažinimo sklaidai ir šiaudinių sodų tradicijai studijuoti ir puoselėti skirtam tarptautiniam plenerui.
Vis dėlto reiškiame gilų susirūpinimą dėl jubiliejinio – 50-ojo – Tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ finansavimo situacijos.
Jau 2021 metais visuomenėje kilo pasipiktinimas, kai festivalis nebuvo pripažintas vertu užsitikrinti strateginį, tvarų finansavimą 2022–2024 metams. Tada buvo suabejota per ilgus gyvavimo metus kokybiškas – tradicines ir naujas – autentiško folkloro raiškos ir sklaidos formas išgryninusio, plačiajai visuomenei nykstančias tautos kūrybos vertybes atvėrusio festivalio menine verte. Sunku patikėti, tačiau šis įvykis tebuvo absurdiškų sprendimų pradžia.
Šio teksto pradžioje minėtu Lietuvos kultūros tarybos sprendimu festivaliui skirta vos 20 000 Eur – rekordiškai maža suma kasmet mažėjančio festivalio finansavimo valstybės mastu tiesėje. Paskutinį kartą toks finansavimas buvo skirtas 2015 m. – nuo to laiko Lietuvos kultūros tarybos skiriamos lėšos tik augo, o 2020 m. net perkopė 70 000 Eur ribą. Tačiau jau 2022 m. festivaliui skirta vos 30 000 Eur, o šių metų konkurse festivaliui skirta suma, lyginant su 2020 m. situacija, sumažėjo beveik 4 kartus. Vertinant šiandieninę ekonomikos situaciją, paslaugų rinką, tokį finansavimo nuosmukį nėra per aštru įvardyti kaip žlugdantį. Verta paminėti, jog Vilniaus miesto savivaldybė šiemet „Skamba skamba kankliams“ skiria didesnę sumą. Todėl kyla klausimų dėl Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado objektų vaidmens valstybės kultūros politikoje.
2018 m. tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ buvo įtrauktas į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis sąvadas formuojamas Lietuvos ratifikuotos UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatomis. III Konvencijos skirsnis, aptariantis nematerialaus kultūros paveldo apsaugą nacionaliniu lygmeniu, numato būtinybę Konvenciją ratifikavusiai valstybei stengtis imtis atitinkamų teisinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti galimybę naudotis nematerialiu kultūros paveldu, kartu gerbiant įprastą su konkrečiais naudojimosi tokiu paveldu aspektais susijusią praktiką.
Žvelgiant į Lietuvos kultūros tarybos sprendimą, sunku įžvelgti svarią valstybės pastangą saugoti nematerialųjį kultūros paveldą ir tokiu būdu nuosekliai laikytis tarptautinių dokumentų nuostatų. Atsižvelgiant į konkurso rezultatus ir paraiškos įvertinimą, nebūtų per drąsu konstatuoti karčią tiesą – valstybės mastu pripažintos paveldo vertybės puoselėjimas, saugojimas ir sklaida iš tiesų telieka savivaldybės rūpestis. Įdomu, jog šis požiūris nėra numanomas, o atvirai išreikštas projekto paraiškos vertinimo dokumente, kuriame rašoma, jog logistinės, techninės ir ūkinės išlaidos nėra būtinos festivalio tikslams pasiekti arba yra miesto ir rėmėjų prioritetas, nes jos nėra susijusios su kultūriniu ir meniniu turiniu. Komiška konstatuoti, jog patyrę ir kompetentingi kultūros ekspertai geba atskirti šias išlaidas ir laikyti jas nesusijusiomis. Būtinybė ypatingai pažymėti gilias tradicijas turinčio, reikšmingą vaidmenį Nepriklausomybės atkūrimo istorijoje turinčio ir svarbiausiu šalies etninės kultūros renginiu tapusio festivalio 50-metį, organizuojant ekskursijas po festivalio erdves, paraiškos vertinime įvardyta kaip „prabanga“, o lėšų poreikiu suabejota.
Viešojoje erdvėje pasirodžius įtarimams projekto vertinimo skaidrumui, svarbu pažymėti, jog Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Sandra Daugirdienė nuo 2022 m. pradžios yra įtraukta į Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazę (priskirta kompetencija – Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas), tačiau 2023 m. kultūros ir meno projektų finansavimo konkursui pateiktų paraiškų nevertino.