Festivalio naujienos

Lapkričio 19 d. vėl susibūrė festivalio „Skamba skamba kankliai“ bendruomenė – Vilniaus etninės kultūros centro darbuotojai, Vilniaus folkloro ansamblių vadovai ir nariai. Susitikimo metu aptarti rugsėjį vykusių kūrybinių dirbtuvių rezultatai ir jų metu gimusios idėjos – kaip galima jas pritaikyti ateinančio festivalio metu bei kokius iššūkius kelia jų įgyvendinimas. Aptartos būsimos komunikacijos kryptys ir tai, kaip kiekvienas bendruomenės narys galėtų prisidėti prie sėkmin

Rugsėjo 5 d. „Skamba skamba kankliai“ bendruomenės nariai rinkosi į festivalio kūrybines dirbtuves. Šis susitikimas tapo erdve pokalbiui...

Mūsų „Youtube“ paskyroje jau galite rasti visus 52-ojo tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ renginių įrašus!  ...

Svetainės GALERIJOJE jau galite rasti nuotraukas iš 52-ojo tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“!   Kviečiame...

Tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ atgarsiams netylant, kviečiame susipažinti su ilgamete jo dalyve, pedagoge,...

Gegužės 29 – birželio 1 d. Vilniuje nuskambėjo tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ kaip ir kasmet subūręs...

2025 m. gegužės 31 – birželio 1 d. Bernardinų sode veikė tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugė „Darbas meistrą giria“, šalia kurios įsikūrė „Amatų ir žaidimų kiemas“ bei smagiai laiką praleisti kvietusios „ Etnopramogos “. Džiaugiamės, kad šiemet festivalio svečius kvietė dar didesnis ir gausesnis būrys dalyvių! Visas dalyvių sąrašas Adelė Bražėnaitė-Gančierė Agnė Navarskienė Aldona Valkauskienė Alė Deksnienė Kęstutis Deksnys Alvydas Griškevičius „Vilniaus meduoliai“

Gegužės 29 - birželio 1 d. tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ dalimi buvo:   Lietuvos folkloro ansambliai ir grupės Kauno rajono Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro  ansamblis „Griežlė“, vad. Andrius Morkūnas Alytaus rajono sav. Daugų bendruomenės folkloro ansamblis „Kuparas“, vad. Danutė Zarauskienė Baltosios Vokės pramogų centro folkloro ansamblis „Lalymka“, vad. Gustaw Juzala-Deprati ir Loreta Grigorovič Biržų kultūros cen

„ Ant melsvo ežero bangų ” – tai koncertas, kurio programa gimė iš jungtinio muzikavimo tradicijų tęsėjų projekto – jaunų etnomuzikų...

Prasidėjęs tarptautinis folkloro festivalis "Skamba skamba kankliai" jau šiandien kviečia burtis pirmajam, galingam festivalio gaudesiui...

Tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ svečiai iš Lenkijos – „Kapela Niwinskich“ ir Maria Siwiec . „ K apela Niwinskich“ – centrinės Lenkijos muzikos tradicijos praktikai ir tyrinėtojai, tradicinių muzikantų mokiniai, daugybės iniciatyvų, skirtų tradicinei muzikai atgaivinti ir puoselėti, iniciatoriai bei dalyviai. Grupės repertuarą daugiausia sudaro vidurio Lenkijos – Radomo ir Opočno – regionų muzika. Griežiamas melodijas unikaliu balsu papildo Maria Siwi

Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ ir vėl kvies kartu laiką leisti iki pat pirmųjų rytinės saulės spindulių!...

Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamb kankliai“ kviečia paskanauti modernaus latvių folkloro! Birželio 1 d. 16 val. Bernardinų sode vyks grupės „ Daba San “ koncertas. Šurmuliuojančiame Bernardinų sode postfolkloro grupė „Daba San“ iš Rygos technikos universiteto čia susirinkusiems klausytojams siūlys per savo unikalią perspektyvą patirti latvių liaudies dainas. Beiškodama universalių vertybių bei panašumų tarp seniau ir dabar, grupė tyrinėja liaudies dainų tekstus i

Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ kviečia pasinerti į šiuolaikybės ir folkloro sintezę šiuolaikinio estų folkloro atlikėjos Maarjos Nuut koncerte „ Dvasios ir jungtys “. Šio koncerto pagrindas – Maarjos Nuut naujausias solinis albumas „Hinged“, kurio pavadinimas turi dvejopą reikšmę. Estiškai tai – atsiskyrusi siela, dvasia, o angliškai – viską drauge laikanti jungtis. Kaip pastebi atlikėja, „žmogaus egzistencija remiasi ankstesnėmis kartomis – mes esa

Sekmadienį, birželio 1 d., nuo 15 val. Vilniaus senamiesčio kiemelius, skverus ir aikštes dainomis šokiais ir instrumentine muzika...

Moterų grupė „Oplenac“, susikūrusi 2002 m. Topoloje, vidurio Serbijoje, nuo pat veiklos pradžios puoselėja Šumadijos regiono dainavimo tradicijas. Repertuarą grupė formuoja bendradarbiaudama su etnomuzikologe Jelena Jovanocić. Jos patirtis bei ekspedicijų įrašai iš Gornjos Jasenicos apylinkių – vietovės, garsėjančios turtinga vokaline tradicija, tapo svarbiausiu grupės kūrybiniu šaltiniu.  Per daugiau nei du dešimtmečius grupėje „Oplenac“ dainavimo įgūdžius lavino apie dvideš

Myrovyči kaimo etnografinis ansamblis „Kalynova rodyna“, susibūręs Drabivščinos regione, Čerkasų srityje, Ukrainoje, puoselėja centrinio ir rytų Ukrainos regionų dainavimo tradicijas, išsiskiria autentišku senųjų dainų atlikimu. Savo veiklą pradėjęs vietiniuose renginiuose 2012 m. žengė į didesnes scenas – nacionalinius festivalius ir konkursus. Tų metų vasarą „Kalynova rodyna“ pelnė antrąją vietą prestižiniame Soročynų festivalyje, o rudenį „Mnogaja lita“ festivalyje užėmė G

Vokalinis-instrumentinis folkloro kolektyvas „Kapela Tryhradzka“ susikūrė 2022 m. pabaigoje Gdanske, Lenkijoje. Kolektyvą sudaro dvi sutuoktinių poros iš Baltarusijos – patyrę muzikantai ir šokių mokytojai, reguliariai rengiantys tradicinių šokių vakarones. Grupės pavadinimas kilęs iš žodžio „Tryhrad“ (lenk.  Trójmiasto ), kuriuo vietinė baltarusių diaspora vadina Gdansko, Sopoto ir Gdynės aglomeraciją.  „Kapela Tryhradzka“ muzikantai Volha ir Eugenijus Baryšnikavai groja ako

Su pilna festivalio programa galite susipažinti ČIA . Kaip ir kasmet į festivalį kvies jau tradicija tapę renginiai: bendrybės jausmu...

Noel Hill – koncertinos meistras iš vakarų Airijos, kur šio instrumento skambesys neatsiejamas nuo Klero grafystės muzikinių tradicijų. Gimęs muzikantų šeimoje, Noel Hill užaugo apsuptas muzikos – koncertina skambėjo tėvų, senelių bei dėdės Paddy Hill namuose, o nuo aštuonerių metų dalyvaudamas „house dances“ – tradiciniuose muzikos ir šokių vakaruose – jis perėmė muzikines žinias iš tokių meistrų kaip Willie Clancy, Paddy Canny, Peter O’Loughlin ir Paddy Murphy.     Nors vai