Penkiasdešimties metų jubiliejų švenčiantis tarptautinis festivalis „Skamba skamba kankliai” dalinasi ilgamete patirtimi, kaip sukviesti visus į Vilniaus kiemus ir gatves draugėje liudyti folkloro garsus. „Nakties muzika“ ir „Naktišokiai“ – renginiai, puošiantys Vilniaus vakarus festivalio metu. Tikimės, jog entuziazmas švęsti etninę kultūrą neužges su paskutiniais saulės spinduliais.
„Naktišokiai“ penktadienio vakare panardins visus į šokio bendrystę. Prisiminsime visiems žinomus ir pramoksime naujus, nebandytus lietuvių ir užsienio tradicinius šokius, skambant „Vydraga“, folkloro ansamblio „Amer-Imeri“ iš Sakartvelo, folkloro grupės „Tankuojis“ muzikai.
Energetikos ir technikos muziejuje šeštadienį gaus etninės kultūros naktis „Naktinės dūzgės“, kur iki saulėtekio švęsime etninę kultūrą. Čia vyks ne tik šokiai iki paryčių, bet taip pat bus galima dalyvauti paukštukų ir šiaudinio sodelio rišimo edukacijoje, kurias ves Rasa Gelčienė, burtavimo paslaptis atskleis Loreta Lichtarovičienė, verpimo rateliu subtilybių mokysJūratė Zavišienė, į aromaterapinį pasaulį smilkalų gamybos dirbtuvėse ves Renata Kijevič, užsiregistravę į DnD House vaidmenų žaidimą „Laumių monai“ galės pasijusti lietuvių pasakų veikėjais.
Nuostabi gimtojo krašto, Dzūkijos, gamta, vietiniai žmonės, alsuojantys šio krašto dvasia, ir jaučiantys gilų ryšį su savo krašto nuostabia gamta – pagrindiniai dzūkų tarme dainuojančio muzikanto Roko Kašėtos įkvėpimo šaltiniai. Sekmadienį per patį vidurdienį Bernardinų sode skambės Senosios Dzūkijos tradicijų įkvėpta Roko Kašėtos „Dzūkodelika“ kartu su atlikėjo mėgstamomis tradicinėmis dzūkų dainomis.
Išsiilgusius tradicinės muzikos ansamblių atliekamų dainų skambesio Vilniaus senamiesčio gatvėse ir kiemuose laukiame sekmadienio renginyje „Skambantis senamiestis“.
Pačioje senamiesčio širdyje: Pilies gatvėje, Rotušės aikštėje, Vilniaus universiteto Istorijos, Filosofijos fakultetų kiemuose, Pilies, L. Stuokos-Gucevičiaus, S. Moniuškos, K. Sirvydo skveruose pasirodys virš 30 folkloro ansamblių iš visos Lietuvos. Tarp jų „Mindrė“, „Laukis“, „Gadula“, „Varangė“, „Griežlė“, „Vilniaus gija“, „Ūla“, „Vydraga“, „Jorė“, „Kūlgrinda“, „Virvytė“, „Diemedis“, „Saduto“, „Poringės“ ir kt.
Susitikime Vilniaus senamiesčio erdvėse, užpildytose tiek autentiško folkloro, tiek šiuolaikiškų jo interpretacijų, muzikoje, šokiuose ir dainose, bendraminčių, saugančių, vertinančių ir perduodančių iš kartos į kartą vertybių nenutrūkstamą giją.